Naudinga

Mechaninės apsaugos sistemos – durys ir spynos
Durys ir spynos – tai dvi neatsiejamos apsaugos priemonės. Norint, kad jos „veiktų“ efektyviai (saugotų nuo įsilaužimų), reikia suderinti jų abiejų kokybę. Jei užraktas bus įrengtas duryse, kurios nėra apsaugotos, jis praras apsaugos funkciją. Tad norėdami tinkamai apsaugoti savo būstą, duris ir spyną turėtumėte rinktis kartu.

Geriausiai saugumą užtikrina šarvuotos durys, kurios be apsaugos nuo įsilaužimo funkcijos atlieka daugelį kitų (vandens pralaidumas, atsparumas vėjo apkrovai ir t. t.). Į duris patartina montuoti dvi skirtingų rakinimo sistemų spynas: pagrindinę cilindrinę su rankena ir papildomą spyna su seifiniu raktu (rakinasi trimis kryptimis). Tinka ir kitoks variantas: pagrindinė spyna lauko durims su seifiniu raktu ir rankena, o papildoma spyna – su cilindru. Bet kuriuo atveju bus užtikrintas didesnis būsto saugumas, nes vagims išlaužti dvi skirtingų tipų spynas reikės daugiau laiko. Taip pat dėdami duris pasirūpinkite, kad jos atsidarytų į išorę. Taip tik apsunkinsite vagišiams darbą.
Beje, nereikėtų bijoti, kad durys sugadins jūsų namų interjerą. Dabar šarvuotų durų asortimentas labai platus: galima pasirinkti įvairaus dizaino, pradedant nuo plačios spalvų paletės, baigiant įvairių stilių raižiniais. O ką daryti, jei vis tiek nerandate savo būstui tinkančių durų? Visada yra galimybė įsidėti antras, derančias prie interjero.

Už kiek galima įsigyti?
Šarvuotos durys su spyna vidutiniškai kainuoja 1 000–1 600 Lt (priklausomai nuo apdailos, sudėtingumo, spynų tipo ir jų kiekio: su viena paprasta spyna – pigesnės, su seifine – brangesnės). Durys su raštu taip pat brangesnės (1 800–2 200 Lt), nerūdijančio plieno durys kainuoja 2 000–2 600 Lt).
Turintieji finansines galimybes, gali rinktis duris ir už 3 000–5 000 Lt.

Kaip apsiginti nuo vagių? Kaip apsaugoti namus nuo vagių? Ką daryti, kai vagys nori įsiveržti į namus? Kaip namie apsisaugoti nuo vagių?

Tam, kad apsisaugoti nuo vagių ir išvengti vagystės reikia saugoti savo daiktus. Nepalikti jų be priežiūros, nesigirti vaikams, juo labiau nepažįstamiems, kokių vertingų daiktų turi Tu ar Tavo tėvai. Dažniausiai iš vaikų yra vagiami mobilieji telefonai ir dviračiai. Vaikai mobiliuosius telefonus dažniausiai praranda kai nešiojasi juos pasikabinę ant kaklo, kalbėdami judrioje gatvėje kur daug žmonių, palikę juos striukės kišenėje ar kuprinėje. Dviračius dažniausiai praranda, kai juos palieka be priežiūros prie parduotuvių, laiptinių, parkuose, paplūdimiuose. Namus apsaugoti nuo vagių padeda tvirtos durys, geros spynos, įrengta apsaugos signalizacija bei neabejingi kaimynai, kurie pamatę nepažįstamus, įtartinai besielgiančius žmones laiptinėje, prie buto ar namo durų, apie tai praneša policijai. Jei vagys nori įsiveržti į butą Tau esant, reikia kuo skubiau skambinti tėvams, į policiją tel. 02 arba 112 / Policijos viršininkas Algimantas J.

Kiek šiandien kainuoja ramybė?

Darbo rūpesčiai palikti vakar dienai, sukrauti lagaminai guli bagažinėje, mašina juda pajūrio kryptimi. Atostogos. Viskas lyg ir puiku, tačiau pakeliui ramybės neduoda įvairūs "ar tik nebūsiu pamiršęs užsukti buto vandens sklendžių?", "nepamenu, ar jis ištraukė televizoriaus ir kompiuterio kištukus iš rozečių?", "reikėjo užsukti pagrindinį dujų čiaupą..." Galų gale griebiame mobilųjį telefoną, renkame malonios kaimynės, kuriai patikėjome atsarginius savo buto raktus, numerį, ir prašome patikrinti, ar tikrai uždarėme balkono langą. Ir pridedame: "Tiesiog norėjau apsidrausti..."

DRAUSTIS, AR...
Nors visi norime jaustis saugūs ir apsaugoti nuo nelaimių savo namus, prakalbus apie būsto draudimą galima išgirsti skirtingų reakcijų. Atsiranda tikinčiųjų, kad nelaimės nutinka „visiems kitiems, bet ne man“, arba manančiųjų, jog pasinaudoti draudimo paslaugomis reiškia švaistyti pinigus. Tačiau jau susidūrę su rimtomis buitinėmis nelaimėmis mano, kad būsto draudimas – puikus būdas garantuoti savo gerovės stabilumą. Nenorintiems tampyti likimo už ūsų draudimo bendrovės gali pasiūlyti dvi draudimo rūšis: būsto ir namų turto. Šias paslaugas teikia keletas didžiausių ir gerai žinomų draudimo bendrovių, tad rasti nebus sunku.

BŪSTO DRAUDIMAS
Apdraudus būstą, draudimo bendrovė atlygina žalą padarytą sienoms, stogui, grindų dangai bei kitoms stacionarioms būsto dalims: šildymo sistemai, sanitarinei įrangai, elektros instaliacijai. Niekas neužsako gaisro, audros, krušos ar potvynio į namus. Jie tiesiog „atsitinka“. Jūs net galite kompensuoti nuostolius, kuriuos atneš sprogimas, vanduo po vandentiekio, kanalizacijos ar šilumos tinklų avarijos, žaibas, atsitrenkusi į jūsų pastatą transporto priemonė ar savaiminis grunto judėjimas. Gal nustebsite, bet standartinėje būsto draudimo sutartyje, ilgame veiksnių, nuo kurių draudžiamas būstas, sąraše, rasite „nuo pilotuojamo skraidymo objekto, jo dalių ar krovinio nukritimo...“ Tačiau lėktuvais, jų dalimis ar kroviniais Lietuvoje sninga ne dažnai. Pasak vienos didžiausių draudimo bendrovių, dažniausiai lietuvių turtas nukenčia dėl vandentiekio, kanalizacijos ar šilumos tinklų avarijų (45 proc. atvejų), gamtinių jėgų (37 proc. atvejų) ir ugnies (18 proc. atvejų).

TURTO DRAUDIMAS
Mėgstamiausia sofa priešais televizorių, naujas audiogrotuvas, mylimiausių knygų lentynos, keletas meno dirbinių... Visa tai, kas mus supa namuose ir leidžia jaustis jaukiai bei patogiai, gali būti apdrausta turto draudimu nuo:

• vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos;
• ugnies (gaisro ir dūmų, sprogimo, žaibo);
• gamtos jėgų (audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo);
• vagystės (vagystės įsilaužiant, apiplėšimo, vandalizmo);
• apiplėšimo gatvėje (namų turtui priklausančių daiktų atėmimo panaudojus jėgą už draudimo vietos ribų, t. y. jei gatvėje būsite užpulti ir apiplėšti);
• pilotuojamo skraidymo objekto, jo dalių ar krovinio užkritimo.

Sunku rasti statistinių duomenų, kiek buitinės technikos yra sugadinama dėl nukritusių lėktuvų kaltės, tačiau vagysčių iš gyvenamųjų patalpų kasmet šalyje užregistruojama apie devynis tūkstančius. Policijos išaiškinama yra tik kas ketvirta. Vienos draudimo bendrovės internetinis puslapis skelbia, jog vagystės – dažniausia priežastis, nuo kurios nukenčia žmonių turtas (39 proc.). Garbinga antroji vieta priklauso vandentiekio, kanalizacijos ar šilumos tinklų avarijoms (27 proc.), nedaug atsilieka gamtinių jėgų padariniai (25 proc.). Ugnis yra tik dešimtadalio atvejų kaltininkė (9 proc.).

PAPILDOMOS GALIMYBĖS
Jei standartiniai draudimo pasiūlymai negali patenkinti jūsų poreikių, teks pasirinkti iš papildomų galimybių sąrašo, kurį gali pateikti draudikai:
• Maždaug už papildomą pusę šimto litų gali būti apdrausti išoriniai ar vidiniai įstiklinimai.
• Dviračio vagystė, net jei jis buvo pavogtas ne namie, o prie parduotuvės, taip pat gali būti labai lengvai atitaisoma žala. Bet tai jums kainuos papildomų maždaug pusantro šimto litų.
• Elektros įrenginių sukelti nuostoliai dėl žaibo, įtampos svyravimų elektros tinkle taip pat nėra standartiniai atvejai draudimo sutarties sąraše, todėl turi būti nurodomi papildomai.
• Nurodžius sutartyje gali būti kompensuojama žala, padaryta trečiųjų asmenų sveikatai ar turtui, bei viešbučio išlaidos (jei dėl turtui padarytos žalos, negalite kurį laiką gyventi namuose).

DRAUDIMO KAINA
Kainos struktūra
Be abejo, tikslų draudimo įmokos dydį bendrovės vadybininkas jums pasakys tik tada, kai atlaikysite klausimų laviną apie jūsų būstą. Kur jis yra, kada statytas, kada remontuotas, kada keisti vamzdžiai, kuriame jis aukšte, kada keistas stogas, ar yra priešgaisrinė, apsaugos signalizacija, kokios durys ir taip toliau. Tada bus prašoma patikslinti, nuo ko draudžiamas būstas. Vienos bendrovės turi paruošusios skirtingus draudimo planus, kitos – pasirenkamų papildomų sąlygų sąrašą.
Kitas žingsnis – draudimo laikotarpio pasirinkimas. Optimalus trumpas draudimo laikotarpis – metai, kadangi trijų mėnesių draudimo suma gali siekti net 50 proc. metinio draudimo vertės.
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus klausimas – frančizės dydis. Frančizė – tai ta nuostolio dalis, kuria pats draudėjas dalyvauja atlyginant žalą. Natūralu, kad frančizės dydis turi įtakos draudimo įmokai: kuo didesnė frančizė, tuo mažesnė draudimo įmoka.

Kalbant skaičiais...
Norint apdrausti 75 kv. m senesnės statybos butą mūriniame name Vilniuje vieneriems metams, reikėtų sumokėti daugiau kaip du šimtus litų. Draudimo suma siektų apie pusantro šimto tūkstančių. Mūrinio gyvenamojo dviejų šimtų kvadratinių metrų namo draudimas kainuos apie keturis su puse šimto.

Naudojantis turto draudimu, visas namų turtas yra draudžiamas nauja verte. Pavyzdžiui, jei vagys išsineša jūsų mėgstamą plačiaekranį televizorių, draudimo bendrovė turi išmokėti sumą, lygią naujo tokio paties televizoriaus kainai. Tam, kad būtų supaprastinta draudimo sumos apskaičiavimo procedūra, tam tikra pinigų suma (apie 500 JAV dolerių) yra padauginama iš gyvenamojo ploto kvadratinių metrų skaičiaus.
Draudžiant 75 kv. m senesnės statybos buto turtą mūriniame name Vilniuje vieneriems metams, tektų sumokėti daugiau kaip tris šimtus litų.

CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ
Civilinės atsakomybės draudimas yra papildoma būsto draudimo paslauga. Ji ateina į pagalbą tuomet, kai jus užklupusi nelaimė atneša nuostolių ir jūsų kaimynams. Juk trūkęs vamzdis gali tapti ne tik buto savininkų, bet ir kaimynų problema. Ir čia pasiūla gana įvairi, pavyzdžiui:
AB „Lietuvos draudimas“ siūlo civilinės atsakomybės paslaugą, kaip būsto (kompensuojama padarytos žalos suma iki 5 000 litų) arba turto (kompensuojama žalos suma iki 10 000 Lt) draudimo sudedamąją dalį. Taip pat galima sudaryti ir atskirą sutartį. UAB „ERGO Lietuva“ kompensuoja žalą iki 10 000 litų apsidraudus būsto draudimo civilinės atsakomybės draudimu, kuris papildomai kainuoja apie 50 litų. Tuo tarpu apsidraudus apie 70 litų papildomai kainuojančiu turto draudimo civilinės atsakomybės draudimu, kompensuojama suma išauga iki 20 000 litų.

APLAIDUMAS NEDRAUDŽIAMAS
Pasitaiko, kad draudimo ekspertams ištyrus situaciją, kompensuojama žalos suma yra sumažinama, arba žala neatlyginama visiškai. Taip nutinka, jei žala padaroma dėl neatsakingo, neapdairaus būsto ar turto savininko elgesio. Pavyzdžiui, išeinate paplepėti su kaimyne nerakindami durų, paliekate namuose nepažįstamus asmenis vienus ar neatsargiai elgiatės su ugnimi.

SEIFAI

Kaip pasakytų dėdė Merfis, jei tik pasaulyje bus kur laužtis, būtinai kas nors ir įsilauš. Ir nesvarbu, kas tai: piramidės, banko saugyklos ar paprastas „naminis“ seifas — kiekvienas jų turi savo „atrakintoją“. Tik gerai, kad ne pas kiekvieną toks užlysta…

FAKTAS
Seifo stiprumą nusako atsparumo klasė (nuo I iki XIII). Paprasčiausias seifas — I klasė, šarvuoti seifai — II–VIII klasė, o bankų saugojimo kameros prasideda nuo IX klasės.

Medžiagos
Šiuolaikinių seifų pirmtakai pasaulį išvydo maždaug prieš 200 metų Anglijoje, mat pramoninė revoliucija sukūrė kapitalistus, kuriems reikėjo saugių vietų sukauptiems turtams laikyti. Tuomet buvo pradėtos gaminti spynomis rakinamos plieninės spinteles. Jos atrodė solidžios ir neprieinamos. Iki tam tikro laiko… Kai tik atsirado acetileno–deguonies pjaustyklės, paaiškėjo, kad net plienas negarantuoja saugumo… Tuomet į pagalbą plienui atskubėjo betonas — seifų sienelės tapo daugiasluoksnės, be to, vietoj vienos spynos imta statyti dvi.
Beje, per tuos 200 metų seifų gaminimo principas nepasikeitė. Pasikeitė tik medžiagos, iš kurių jie daromi. Dabar seifų sieneles sudaro daugybės skirtingų medžiagų sluoksniai. Viena jų — korundas — laikomas beveik tokio pat kietumo brangakmeniu kaip ir deimantas. Naudojamas ir grūdintas manganinis plienas, padidinantis atsparumą išlaužimui iki III–IV klasės, taip pat — plastikas leksanas. Iki šiol neapsieinama ir be betono — seifai būna tokie sunkūs, kad nėra jokių šansų juos išnešti. Deja, apie kitas medžiagas nelabai yra ką parašyti. Težinoma tiek, kad tai itin atsparios naujų technologijų medžiagos, kurių gamyba laikoma griežčiausioje paslaptyje.

Spynos
Neatsiejama nuo kiekvieno seifo yra ir spyna. Jų būna trijų rūšių: rakinamos raktu, mechaninės, koduojamos šifru arba elektroninės. Pastarosios yra pačios patogiausios, bet ir pačios brangiausios. Šifruojamos spynos dažniausiai susideda iš trijų plokštelių — tad juose skaičių kombinacijų gali būti net milijonas (jeigu spyna susideda iš keturių plokštelių, skaičių kombinacijų yra apie 100 milijonų). Šiuolaikinės kodinės elektroninės spynos yra su programuojamu atidarymo uždelsimu ir net programuojama leistino atidarymo data ir laiku (tad net ir labai norint, seifą atidaryti anksčiau yra neįmanoma techniškai). Be to, šiuolaikinės spynos yra apsaugotos nuo peršvietimo, mat vagys naudoja techniką, kuri taikoma oro uostose keleivių bagažams patikrinti. Beje, seifų tobulinimo tempus diktuoja įsilaužėliai. Vos tik konstruktoriai panaudoja kokią naujovę, netrukus ji būna patikrinta praktiškais būdais.

Įsilaužėlių ir konstruktorių lenktynės

Raktu arba laužtuvu
Pirmieji seifai buvo išlaužiami arba atrakinami atsarginiais raktais. Tai paskatino ieškoti kitokių užrakinimo būdų. Šifruota spyna, sudaryta iš trijų plokštelių, atrodė tikras išsigelbėjimas. Juk reikėjo pasukti net tris ratukus, kad rastum reikiamą šifro kombinaciją.

Šifras ir stetoskopas
Tačiau netrukus paaiškėjo šifruotų spynų trūkumas. Atsiblokuodamos jos tyliai trakštelėdavo. Tad netrukus stetoskopu apsiginklavę vagys nesunkiai atspėdavo spynos šifrą iš klausos. Specialistai nenusileido ir sugalvojo dar vieną naujovę, itin apsunkinančią „klausymosi“ darbus — padarė taip, kad trakštelėtų ir kai kurios šifro neatitinkančios skaičių kombinacijos.

Plienas ir ugnis
Storos seifo sienos buvo didžiulė kliūtis, kol neatsirado acetileno–deguonies pjaustyklės, perpjaunančios plieną — 2 500 laipsnių dujos įveikdavo net ir storiausius metalo sluoksnius. Konstruktorių atsakymas buvo paprastas: daugiasluoksnės seifo sienelės, gadinančios grąžtus dėl skirtingos metalų ir kitų medžiagų lydymosi temperatūros.

Betonas ir deimantinis grąžtas
6–jame XX a. dešimtmetyje technikos pažanga vėl padarė paslaugą įsilaužėliams: deimantinis grąžtas leido prasibrauti net pro betoną. Netrukus mokslininkai sutvirtino betoną viena iš kiečiausių uolienų — korundu.

Korundas ir terminis gręžimas
Naujausias piktadarių atradimas — terminis medžiagų pjovimas esant aukštesnei nei 3 000 laipsnių temperatūrai. Ši naujovė „ima“ bet kokią medžiagą. Tačiau mokslininkai ir vėl rado išeitį: seifo sienelių medžiagas jie papildė paprasčiausiu grafitu, kuris pjovimo metu taip „dūmija“, jog būti šalia tiesiog neįmanoma.

(Ne)bauginančios naujovės
Įvairiausios signalizacijos (seismologinės, apsaugančios sienas ir t. t.), jautriausi judesio davikliai, dar daugiau — biometrinės identifikacijos pagal akies rainelę (beje, firmos IBM sėkmingai įdiegta Amsterdamo Schiphol oro uoste), veido atpažinimo sistemos (pavyzdžiui, „Bosch“, sugeba aptikti veidus net praeivių minioje), pirštų antspaudų identifikacija ir visos kitos gudrybės (žinoma, kol kas toli gražu ne visos paminėtos yra įdiegtos bankų saugyklose), atrodo, nė kiek nesumažina azarto laužtis į seifus ir saugyklas.
Pavyzdžiui, prieš metus, 2005–aisiais, naktį iš rugpjūčio 6–os į 7–tą, nusikaltėliai įsilaužė į centinį Fortaleza miesto banką Brazilijoje. Vagystei buvo ruošiamasi iš anksto. Iki banko saugyklos buvo iškastas 78 m tunelis (jis driekėsi 4 m po žeme, buvo sutvirtintas medžiu ir plastiku, jame įrengtas apšvietimas ir vėdinimo sistema), prasibrauta pro 1,1 m storio plieno ir betono sieną, atjungtos visos signalizacijos ir sensoriai. Įsilaužėliai pasisavino „viso labo“ 69,8 milijono JAV dolerių vertės sumą.
2004–aisiais, iš gruodžio 19–tos į 20–tą, Belfasto mieste Šiaurės Airijoje vagys įsilaužė į „Northern Bank“ ir pagrobė 26,5 milijono svarų sterlingų. Įsilaužėliai dėl kodų ar signalizacijos išjungimo galvos per daug nesuko — tiesiog prigąsdino du banko darbuotojus, pagrobė vieno jų žmoną, grasindami nužudyti, ir lengvai pateko ten, kur norėjo.
Maža to, dažniausiai seifų vagys darbuojasi ne po vieną kartą. Kai 1996 metų sausį Ohajo valstijoje buvo suimti banko plėšikai Langan ir Guthrie, paaiškėjo, kad per dvejus metus jie įvykdė net 18 sėkmingų banko vagysčių. Iš visų pavogtų pinigų 250 000 JAV dolerių taip ir nebuvo surasti.
1999 metais 17 metų nelaisvės buvo nuteistas romantiškas bankų plėšikas vengras Attila Ambrus. Per 6 metus jis spėjo atlikti 27 plėšimus. Prieš kiekvieną apiplėšimą netolimoje kavinukėje Attila gerdavo viskį, o po apiplėšimo policininkams nusiųsdavo vyno. Pramintas „Viskio plėšiku“ Atilla iš kalėjimo pabėgo prabėgus vos keliems mėnesiams. Kaip ir tradiciniuose filmuose, jis buvo sugautas dar kartą, kai po vieno apiplėšimo neapdairiai grįžo į namus pasiimti savo šuns.

Kaip apsaugoti savo automobilį

Policijos analizės duomenimis, 70-90 proc. automobilių vagysčių padaroma tik dėl to, kad šeimininkas dėl savo nerūpestingumo, abejingumo nusikaltėliams sudaro sąlygas (neuždaro langų, durų, nerūpestingai saugo daiktus ir t.t). Jei šias ar panašias sąlygas pašalintume, nusikaltimų būtų gerokai mažiau.
Žmogus, pastatęs automobilį savo garaže, dažnai būna įsitikinęs, kad įvažiavo vos ne į tvirtovę. Be to, garažuose dažnai laikomi pinigai, vaizdo aparatūra, kitos brangios prekės. Vagys tai greit sužino. O garažų spynos dažniausiai būna paprastos konstrukcijos, durys netvirtos, prie įvažiavimo vartų nebūna bendros signalinės sistemos, kuri būtų prijungta prie centrinio apsaugos pulto. Vagys tuo ir pasinaudoja. Todėl visiems patariame savo garažuose įsirengti apsaugines signalizacijos sistemas ir prijungti jas prie Apsaugos organizavimo tarnybos teritorinių padalinių centrinių apsaugos pultų.
Nors kita vertus, būtų galima patiems gyventojams organizuoti savo garažų apsaugą (budėti paeiliui), kaip tai daroma kituose miestuose. Norėtųsi, kad visuomenė taip pat nebūtų abejinga tam, kas dedasi aplinkui, informuotų policiją apie apleistas sodybas, fermas, ūkio pastatus, kuriuose vyksta įtartinas automobilių judėjimas. Pastebėjus įtartinus asmenis bei automobilius, važinėjančius po aikšteles, garažus, būtina užsirašyti numerius ir pranešti policijai. Prisidėdami prie šios akcijos galbūt užkirsite kelią rengiamai vagystei.
Labai dažnai automobiliuose būna laikomi vertingi daiktai. Patartume, kad ir trumpam palikdami automobilį, jį užrakintumėte ir įjungtumėte apsauginę signalizaciją. Vagims užtenka pusės minutės, kad jie atrakintų dureles ir pasiimtų ten esančius vertingus daiktus.
Populiariausios ir paprasčiausios automobilio apsaugos priemonės yra vairo užraktas, variklio blokavimo sistema.
Kaip informuoja Lietuvos policijos Apsaugos organizavimo tarnybos, automobiliams apsaugoti šiuo metu yra daug naujų ir patikimų apsaugos sistemų. Viena iš jų - distanciniu būdu, naujo tipo kintančiu radijo kodu valdoma sistema, apsauganti automobilio atidaromas dalis (duris, bagažinę, variklio dangtį) ir blokuojanti variklį. Be to, yra sistemos su automatiniu variklio blokavimu, pavarų dėžę blokuojančiais mechanizmais. Minėtos priemonės skirtos apsaugoti automobilius nuo chuliganų ir vagių mėgėjų. Deja, apsisaugoti nuo profesionalių nusikaltėlių šios priemonės nepadės.
Lietuvos policijos Apsaugos organizavimo tarnyba gyventojams siūlo pačią patikimiausią palydovinę mobilių objektų stebėjimo ir apsaugos sistemą. Daugiausia ši sistema naudojama apsaugoti transporto priemones, tačiau ji gali būti pritaikoma ir kitose pačiose įvairiausiose srityse, kur norima užtikrinti itin gerą apsaugą ir saugumą.
Vagiami ne tik prabangūs automobiliai. Pastaruoju metu ir nebrangios mašinos neišvengia vagių dėmesio. Tokie automobiliai tampa lengvo pasipelnymo verslu. Jie pavagiami ir dažniausiai išardomi. Vėliau daug pigiau pardavinėjamos jų detalės. Dažniausiai vagiami 10-12 metų senumo automobiliai. Populiariausi tarp vagių yra šių markių automobiliai - "Audi", "VW PASSAT", "VW GOLF", "MAZDA".

Vilija GRYBAUSKIENĖ Policijos ir visuomenės bendradarbiavimo grupės vyresnioji inspektorė

Keletas patarimų:

Laikykite automobilį saugomose aikštelėse.
Apdrauskite savo automobilį nuo vagystės.
Jei laikote automobilį kieme, statykite arčiau savo buto lango ar gerai apšviestame kiemo plote.
Įsitikinkite, kad automobilį palikote užrakintą, uždarykite langus ir stoglangį.
Nepalikite automobilyje vertingų daiktų.
Naudokite vairo blokavimo įrenginį.
Naudokite pavarų dėžės blokavimo įrenginį.
Įsirenkite signalizaciją, slaptus degimo jungiklius.
Įsigykite pačią patikimiausią palydovinę mobilių objektų stebėjimo ir apsaugos sistemą.

Imobilaizeris

Tai sistema prieš automobilių nuvarymą, įgalinanti elektroniniu būdu užblokuoti vienu metu keletą sistemų pvz. kuro padavimo ir uždegimo sistemas. Tai maždaug tas pats kaip ir automobilio apsaugos signalizacija, bet imobilaizeriai turi patikimesnes garantijas nuo intelektualaus įsilaužimo. Skirtingai nuo signalizacijų, kurios yra valdomos iš didesnio atstumo radio ryšiu, imobilaizeriai dirba labai mažu atstumu nuo rakto iki užvedimo spynos, ko pasekoje neimanoma nuskaityti darbinių dažnių su bet kokiais skaitituvais.

Transponderio toliau ''atsakiklis'' sandara

Žodis "transponder" o lietuviškai atsakiklis buvo pirmą kartą pavartotas šio šimtmečio keturiasdešimtaisiais metais Atsakiklis -tai angliškų žodžių junginys transmitter + responder.Trumpai apibūdinant, tai elektroninis gaminys turintis pastovią atmintį. Šios atminties palaikymui ir išsaugojimui nereikalingas joks išorinis maitinimas. Pagal konstrukciją atsakiklis sudarytas iš strypo ir labai plonų apvijų, panašiai kaip elektrinis variklis

Yra du atsakiklių tipai

Pirmas tipas

sistema kuri paremta elektrinių signalų sąveika ((Electric Coupled Transponder Systems). Pagrindinis šios sistemos privalumas yra nuotolio įvairiapusiškumas t.y. nuo kelių centimetrų iki keletą kilometrų. Tokie atsakikliai naudojami aviacijoje ir kosmonautikoje.

Antras tipas

Jį naudoja visų automobilių gamintojai.

Ši sistema paremta magnetinių signalų sąveika (Magnetic Coupled Transponder Systems). Šios atsakiklių sistemos yra pasyvios, ir nereikalauja jokio pastovaus maitinimo šaltinio. Sistema dirba 125 kHZ dažniu, ir neturėdamos maitinimo šaltinio dirba labai nedideliu atstumu (nuo1,5cm iki 15cm).

Raktų atpažinimo procesas panašus visuose automobiliuose.

Kai tik įkišamas raktas į automobilio degimo spyną ir pasukamas į "ON" poziciją atsakiklis gauna elektromagnetinį signalą iš išorinio bloko antenos. Atsakiklio apvijos aplink šerdį tą elektromagnetinį signalą paverčia į energiją reikalingą atgaliniam išspinduliavimui. Tas signalas susideda iš raidžių ir skaičių kombinacijos ir vadinamas inentifikacijos kodu. Išorinis įrenginys "antena" perskaito tą signalą ir pasiunčia ji į imobilaizerio bloką. Imobilaizerio bloke tas signalas palyginamas su teisingu signalo algoritmu, ir jeigu signalas sutampa, automobilis užsiveda. Jeigu nesutampa, automobilis neužsiveda, kol bus gautas teisingas signalas.